Džiaugiamės, kad mūsų įmonių grupe domisi žiniasklaida. Dalinamės pokalbiu su Verslo žinių žurnalistais apie grupės įmonių plėtrą.
Krovinių pervežimo bendroves ir vilkikų bei puspriekabių servisus Vakarų Europoje valdanti bendrovė „GO valda“ artimiausiu metu ketina plėsti veiklą. Įmonės planuose – naujas servisas Prancūzijoje, tolesnis sunkvežimių parko auginimas ir atsisveikinimas su Jungtine Karalyste.
„GO valda“ kontroliuoja Vakarų Europoje pervežimus su prekės ženklu „cargoGO“ vykdančią UAB „Go group“, pervežimais Lietuvoje užsiimančią UAB „Transaibė“ ir du servisus Belgijoje bei vieną Vokietijoje turinčią UAB „CargoGo TTS“.
„Creditinfo“ duomenimis, konsoliduotosios „GO valdos“ pajamos 2017 m. buvo šiek tiek daugiau nei 35 mln. Eur, grynasis pelnas – beveik 330.000 Eur.
Donatas Butinavičius, „GO valdos“ akcininkas, VŽ sako, kad praėję metai buvo geresni – grupės pajamos preliminariai augo apie 15%, pelnas – maždaug dvigubai. Vilkikų ir priekabų servisai grupei pernai atnešė apie 7 mln. Eur pajamų.
Klientai – lietuvių vežėjai
Pirmasis „CargoGo TTS“ vilkikų, automobilvežių ir puspriekabių remonto centras Belgijoje buvo atidarytas 2010 m. Iš pradžių jame buvo remontuojami tik bendrovės vilkikai, bet vėliau paslaugos pradėtos teikti ir kitoms Lietuvos vežėjų įmonėms.
Praėjusiais metais buvo atidarytas „CargoGo TTS“ servisas Vokietijos Lahro mieste. Šiemet arba kitąmet, pasakoja p. Butinavičius, planuojama atidaryti dar vieną servisą Pietų Prancūzijoje.
„Ten šiai paslaugai matome daug potencialo, bet dar renkame informaciją. Matome, kad rinka ten sudėtingesnė, kitokia mokesčių ir juridinė aplinka, viskas nėra taip lengva kaip Belgijoje ar Vokietijoje“, – kalba p. Butinavičius.
Belgijoje ir Vokietijoje servisai veikia Lietuvoje įsteigtos bendrovės filialų pagrindu. Tačiau Prancūzijoje, anot pašnekovo, tokia forma netinka, reikia steigti naują įmonę, registruotą šioje šalyje.
Absoliuti dauguma „CargoGO TTS“ klientų – Lietuvos įmonės. Joms paslauga patraukli, nes bendraujama sava kalba, galimi mokėjimų atidėjimai, be to, „CargoGo TTS“ turi partnerystės sutartį su asociacija „Linava“, kurios nariams suteikia nuolaidų.
„Jeigu tau sugedo automobilis kur nors Vokietijos autostradoje, tuoj bus iškviestas nutempėjas, už tai susimokėsi tūkstančius eurų. Tuomet automobilis bus nutemptas į kokį nors autoservisą, iš kurio tau paskambins ir sakys, kad pervestum 2.000–3.000 Eur garantą, tuomet bus pradėtas remontas. Kaip sakau, mašina uždaroma į kalėjimą“, – aiškina p. Butinavičius.
Pasak jo, sugedusio vilkiko savininkas turi dvi išeitis. Galima bandyti automobilį išvaduoti, bet greičiausiai to padaryti nepavyks, nes su techniškai netvarkingu vilkiku važiuoti neišeis. Todėl dažniausiai belieka mokėti pinigus.
„Bet tokie servisai padaro diagnostiką ir remontuoja viską, ką randa, nesvarbu, reikia tau to ar nereikia. Taip sąskaitos išpučiamos, o kol nesumoki, mašinos neatgauni“, – aiškina p. Butinavičius.
„CargoGo TTS“ turi mobilųjį servisą – sunkvežimį su remonto įranga, kuris paslaugas gali suteikti atvykęs į vietą. Jei galimybių tam nėra, kviečiami nutempėjai, su kuriais sudarytos sutartys leidžia pasiūlyti geresnę kainą ir sugedęs vilkikas tempiamas į bendrovės servisą.
Trauksis iš JK
„GO valdos“ akcininkas VŽ pasakoja, kad nemenkas iššūkis yra rasti pakankamai kvalifikuotų mechanikų, kurie išmanytų ne kurios nors vienos, o kelių vilkikų markių remonto darbus, gebėtų dirbti su specializuotomis diagnostikos priemonėmis.
Daugumą „CargoGo TTS“ darbuotojų dar sudaro lietuviai, bet tenka įdarbinti ir vis daugiau mechanikų iš Ukrainos. O trečiųjų šalių darbuotojai jau vairuoja daugiau kaip pusę „cargoGo“ vilkikų.
„Jei negalėtume įdarbinti užsieniečių, turėtume čia visi užsidaryti. Ukrainiečiai sudaro daugiau kaip pusę vairuotojų, o tendencija yra tokia, kad lietuvių vairuotojų Lietuvoje iš viso nebeliks. Jie susiranda darbą Vokietijos, Danijos, Anglijos įmonėse, kur mokama dar šiek tiek daugiau. Nėra taip, kad smarkiai, bet jei žmogus gauna 10–15% daugiau, o darbas lygiai toks pats, tai jis jau mąsto. Prieš 10 metų užsieniečių vairuotojų buvo 5%, o dabar – virš 50%. Tai nėra nieko blogo, kiekvienas ieško, kur geriau“, – aiškina p. Butinavičius.
„Go group“ šiuo metu turi apie 200 Vakarų Europoje krovinius gabenančių vilkikų, šiemet jų skaičių planuojama padidinti iki 250. Dar apie pusantro šimto mažesnių transporto priemonių turi „Transaibė“.
Visa pervežimų veiklos plėtra numatoma tik Vakarų Europos rinkose. Pasak p. Butinavičiaus, nedirbti Rytuose yra principinė pozicija, nes ten yra tekę nudegti, o koncentruotis į stiprios ekonomikos šalis gerokai naudingiau.
Be to, palaipsniui planuojama trauktis iš Didžiosios Britanijos rinkos. Anot pašnekovo, pervežimai į Jungtinę Karalystę sudaro apie 10% pajamų – tai nėra mažai, be ne tiek, kad praradimo nepavyktų kompensuoti perkėlus vilkikus į žemyninę Europą.
„Turime tikslą gražiai iš ten išeiti arba dirbti, jei už tai moka gerus pinigus. Prastovos Kalė uoste jau dabar išaugusios, eilės, į priekabas lipantys nelegalai – daug ten visokių problemų“, – sako p. Butinavičius.
Daugiau informacijos galite rasti čia: vz.lt
